Atostogų likučiai: kaip teisingai apskaičiuoti ir perkelti nepanaudotas dienas

Atostogos kaupiasi proporcingai, ne nuo pirmos dienos

Pagal DK 127 str. 2 dalį, per pirmus (nepilnus) darbo metus darbuotojas įgyja teisę tik į proporcingą kasmetinių atostogų dalį — priklausomai nuo faktiškai išdirbto laiko, o ne visą metinę normą nuo pat priėmimo dienos. Tai reiškia, kad darbuotojui, priimtam liepos 1 d., iki metų pabaigos priklauso maždaug pusė metinės normos, o ne visos 20 (ar kiek numatyta) dienos.

Rankiniu būdu ši proporcija dažnai arba ignoruojama (visiems taikoma visa metinė norma nuo pirmos dienos), arba suapvalinama pernelyg grubiai — abu variantai sukuria neteisingą likutį, kurį anksčiau ar vėliau reikės aiškintis su darbuotoju arba inspekcija.

Perkėlimas į kitus metus nėra vienkartinis veiksmas

Nepanaudotos atostogų dienos neišnyksta metų pabaigoje ir neriboja kaupimo tik vieneriems metams į priekį — jos kaupiasi kumuliatyviai: praėjusių metų likutis persikelia į šiuos metus, o iš šių — į kitus, jei ir toliau lieka nepanaudotas. Tai reiškia, kad teisingam likučiui apskaičiuoti reikia peržiūrėti visą darbuotojo darbo istoriją nuo įdarbinimo dienos, ne tik praėjusius metus.

Excel lentelėje ši logika paprastai suprastinama iki 'praėjusių metų likutis + šių metų norma', kas nutyli, kad ir praėjusių metų likutis pats savaime jau galėjo turėti savo perkėlimą iš anksčiau. Per kelerius metus paklaida tik auga.

Laukiantys prašymai turi būti rezervuoti, ne ignoruojami

Dar viena dažna klaida — laukiantys (dar nepatvirtinti) atostogų prašymai neįtraukiami į skaičiavimą, todėl likutis rodo daugiau laisvų dienų, nei realiai yra, jei prašymas galiausiai bus patvirtintas. Teisingas skaičiavimas turi rezervuoti laukiančias dienas iš karto, kad administratorius nepatvirtintų daugiau atostogų, nei darbuotojui realiai priklauso.

Kaip tai sprendžia StrangeHQ

StrangeHQ atostogų likutį skaičiuoja pagal DK 127 str. 2 d. proporciją nuo įdarbinimo datos, kaupia perkėlimą nuo įdarbinimo metų iki dabar (ne tik vienerius metus atgal) ir rezervuoja laukiančius prašymus, kol jie patvirtinami arba atmetami. Administratorius mato tikslų likutį, o ne apytikslį įvertį.